Oreivyste susidomėjau dar 1997 m. studijuodamas Kaune. Pirmasis skrydis su oro baliono pilotu ir Boeing'o kapitonu Valerijumi Machnoryovu mane sužavėjo taip, jog tvirtai nusprendžiau oro balionus paversti savo savo gyvenimo dalimi. Tiesa, tuomet būdamas net ir perdėm entuziastingu antro kurso studentu, negalėjau įsivaizduoti, kad jau po trejų metų oro balionai iš hobio pataps ne tik darbu, bet ir mano gyvenimo būdu.
Be lietuviškos aerostato licencijos dar esu įgijęs Vokietijos Federacinės Respublikos ir Kenijos Respublikos komercines licencijas. Nuo skrydžių pradžios 2001 m. kaip oro balionų pilotas sukaupiau daugiau nei 2700 skrydžio valandų.
Kartu su alpinistu Vladu Vitkausku mums priklauso 2006-2007 m. pasiekti absoliutūs Lietuvos oreivystės skrydžio atstumo (334 km. be nusileidimo), trukmės (9 val. 21 min. ore) ir aukščio (10064 m.) rekordai. O pilotas-instruktorius Robertas Komža man padėjo įgyvendinti seną svajonę ir kartu su manimi perskrido pietrytinę Alpių kalnyno dalį: pakilę Italijoje, perskridome Austriją ir po daugiau nei 220 km. skrydžio nusileidome Slovėnijoje. Tačiau labiausiai mane džiugina ne pasiekti rekordai, o skrydžiai su pirmą kartą skrendančiais keleiviais. Dažnai jie manęs klausia - koks skrydis man buvo gražiausias. ir aš jiems visuomet turiu atsakymą - gražiausias skrydis yra šiandien!
2013 m. daugiau laiko praleidau danguje nei ant žemės. Tais metais oro balioną pilotavau ne tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, bet ir Turkijoje, JAV bei Meksikoje. O 2014-ųjų skraidymo sezoną atidariau skrydžiais Kenijoje esančiame Masai Maros nacionaliniame parke. Kelias pastarąsias žiemas leidžiu visuomet saulėtame Dubajaus Emyrate, ten skraidindamas visus norinčius virš hipnotiziuojančios dykumos. Kur beskrisčiau, gerų emocijų, šypsenų ir dangaus platybių kalba yra universali ir nepakartojama. Jos vardas - oreivystė!
Dar vaikystėje mane labiausiai domino du dalykai. Traukiniai ir lėktuvai. Gūdžiais 1988 m. Jonavoje pradėjau lankyti oro balionų konstravimo būrelį, kuriam vadovavo legendinis, pirmojo lietuviško oro baliono kūrėjas, Leonas Simniška. Šis žmogus sugalvojo sukurti karšto oro balioną iš polietileno plėvelės.
1989 m. man pasitaikė proga pirmą kartą pakilti į orą būtent Leono sukonstruotu oro balionu. Tais pačiais metais pavyko tapti ir pirmosios oro balionų fiestos Vilniuje dalyviu. Jos metu kartu su kitais būrelio nariais leidome savo pagamintus popierinius oro balionų modelius. Antroje metų pusėje pajutau ne tik skrydžio tikru oro balionu, bet ir lėktuvu „An-2“ malonumą. Tuomet pagrindinė mano gyvenimo kryptis tapo visiškai aiški. Meilei traukiniams teko užimti antrąją poziciją.
Kartu su draugais 1990 m. sukonstravome realaus dydžio oro balioną iš polietileno plėvelės. Kitais metais - dar vieną. Tik pastarasis jau turėjo normalų pakabinimą degiklį. Šį inžinerijos kūrinį pavyko pademonstruoti pirmojo Lietuvos karšto oro balionų čempionato metu. Tada užmezgiau ilgametę pažintį su oreiviu Gintaru Šurkumi ir Nemunaičio oreivių klubo nariais. Oro baliono piloto licencija man buvo išduota 1995 m. Nusprendžiau nesnausti ir su klubo pagalba ėmiau dalyvauti oro balionų šventėse ir varžybose. Pradžioje - Europos ir pasaulio karšto oro balionų čempionatuose priklausiau žemės, o ne oro komandai.
Per 24 karjeros metus pilotavau oro balionus ir skraidžiau ne vienoje šalyje: JAV, Japonijoje, Australijoje ir daugumoje Europos valstybių. 2010 m. pasijutau pasiilgęs naujovių, todėl pradėjau komercinio oro balionų piloto karjerą. Pirmiausia, degdamas entuziazmu net 4 metus praleidau Kapadokijoje, Turkijoje, o vėliau - porą metų virš Kenijos Masai Maros nacionalinio parko. Taip pat teko metus paskraidyti Vokietijoje, o žiemos metu - pilotuoti orlaivius Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
2014 m. gavau išsvajotąją lėktuvo piloto licenciją ir toliau mokausi pilotų mokykloje Vilniuje, kur, tikiuosi, įgysiu komercinę lėktuvų piloto licenciją ir medžiaginį orlaivį pabandysiu iškeisti į aliuminį.
Mano draugystė su oreivystė prasidėjo, kai buvau 12-os metų amžiaus. Birštone, kuriame veiklą vykdo vienas pirmųjų oreivių klubų „Audenis“, buvau vadovo Žydrūno pakviestas į varžybas matuoti rezultatų. Prisipažinsiu, matuoti nepatiko, todėl galvojau, kad tiek ir truks mano pažintis ir kelionė oro balionu. Tačiau Žydrūno komanda vis keitėsi ir jam teko pasikviesti naujų narių, tada vėl išbandžiau save kitame amplua - komandos nario. Juo prabuvau net 5 metus. Nepaprastai džiaugiuosi šia patirtimi, nes ji man suteikė geresnį supratimą apie komandos svarbą oreivystėje, dar ankstyvame amžiuje padėjo išmokti bendrauti su kolegomis. Dabar pats puikiai žinai, ką reiškia ir krepšį patampyti ir kupolą prikabinti - taip galiu padėti kolegomis ir suprasti jų kasdienius oreiviškus rūpesčius. Po 5-erių metų ant žemės komandoje degė akys išsilaikyti licenciją ir atrasti save naujoje piloto rolėje.
Licenciją gavau 2014 metais. Pradžioje skraidžiau mažokai, bet 2016 metais pradėjau savo sportinę karjerą. Manau, kad oreivystėje kaip ir investavime - svarbu diversifikuoti. Per sezoną stengiuosi dalyvauti komercinėje veikloje, tačiau man asmeniškai labai svarbu nuvažiuoti į oreivystės sporto renginius pasimėgauti jaukiu bendruomenės jausmus, atsišviežinti pojūčius adrenalino pliūpsniais. Per pastaruosius 8-erius metus skraidžiau Vietname, Meksikoje, JAV, Prancūzijoje, Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Stengiuosi nuolat tobulėti. Neseniai išsilaikiau didesnių gabaritų orlaivio piloto licenciją bei neatsilieku pasiekimais - Pasaulio Jaunimo čempionate buvau 8-as, o šiemet pirmą kartą dalyvausiu karšto oro balionų čempionate, kur turėsiu galimybę pasivaržyti su 109-iais geriausiais pasaulyje sportinių orlaivių pilotais.
Tačiau man teko ne tik skraidyti, bet ir dirbti karšto oro balionų gamykloje. Žinoma, negaminau jų savo rankomis. Kompanijoje „Kubiček Balloons“ buvau atsakingas už vienos didžiausių karšto oro balionų gamyklos pasaulyje marketingą. Tikiu, kad, įgijęs patirties skirtingose su oreivyste susijusiose sferose, gerai suprantu pramogą, kurią siūlome keleiviams, daug lengviau sprendžiu problemas, kurioms karjeros pradžioje sugaišdavau daug laiko. Į Lietuvą mane grąžino širdis - meilė moteriai ir oreivystei. Manau, kad dabar dirbu pačioje geriausioje kompanijoje Lietuvoje - Hot Air Lines!
Skraidau nuo 1998 metų. Pirmą kartą karšto oro balionu pakilau Lietuvos oreivių Mekoje – Nemunaičio kaime. Ten mano būsimasis instruktorius Gintaras Šurkus pakėlė mane nuo žemės kartu su parapijos klebonu. Skrydis arčiau dausų man, matyt, padarė didesnį įspūdį nei dievo tarnui, nes nuo to laiko iš „kašiko“ nebeišlipu.
Piloto licenciją gavau 2005 metais. Mano skrydžių knygelėje įrašytas valandų kiekis nėra labai įspūdingas, triženklis – „tik“ 600 valandų. Tačiau savo laiką ore turiu paskirstyti ir kitomis aviacijos rūšimis. Šiuo metu turiu ultralengvojo orlaivio licenciją bei neseniai išlaikiau egzaminus piloto mėgėjo (PPL) licencijai gauti. kai nedirbu, dalyvauju sportinėse balionų varžybose, kur greičiai, azartas, noras nugalėti tampa svarbiausiais. Ne ką mažesnis nuotykis man yra ir pramoginis skrydis su keleiviais, kuriame kruopštus planavimas, saugumas ir gera nuotaika yra mūsų kompanijos prioritetai.
